Kopūstų metas

500 g kopūstų
3 kiaušiniai
5 šaukštai grietinės
3 šaukštai majonezo
6 šaukštai miltų
2 šaukšteliai kepimo miltelių
1 šaukštelis cukraus
0,5 šaukštelio druskos
krapai
petražolės

Gaminimas:

Sukapojame kopūstą, krapus, petražoles, pridedame cukraus, druskos ir viską sumaišome. Galima apšlakstyti alyvuogių aliejumi.
Kiaušinius išplakame su druska (nepersūdykite, nes jau sūdėme kopūstus). Pridedame majonezo, grietinės, supilame miltus išsijotus su kepimo milteliais ir išmaišome.
Į riebalais išteptą kepimo formą sudedame kopūstų mišinį ir užpilame majonezo bei grietinės mase.
Kepame apie 40 min., 180 laipsnių temperatūroje, kol pasidarys auksinės spalvos.

Naminiai koldūnai

  Šeštadienis, apniukusi diena, traukia prie žemės, bet nepasiduodu iš paskutiniųjų. Jug rytoj sekmadienis, ir visą parą laukia darbas, tad reikia namuose tvarką daryti. Aišku, nepamirštu ir šeimynos, tad einu pagaminti, kad ir ryt jiems diena puiki būtų, tad sumąstau prilipdyti šių nuostabių naminių koldūnų , o ir šaldiklyje jie puikiai gali tupėti :) Šeimyna pasigardžiuodama papietavo:) Skanaus ir Jums, kas nuspręsit išbandyti.

Tešlai reikia (proporcijos tikrai geros, miltų nereikia padauginti, kad nebūtų per kieta tešla paskui):
Kvietiniai miltai 500gr.
Kiaušiniai 2vnt
Vanduo 1stiklinė
Druska pagal skonį
Įdarui reikės:
400gr kiaulienos faršo
1 pakepintas svogūnas
 prieskoniai pagal skonį
pipirai
druska
Gaminimas:

Sudedam išplaktus kiaušinius, vandenį, druskytę, dedam po truputį miltus, maišom, kol tešla nebekibs prie rankų, padedam tešlą. O tuo tarpu darom įdarą. Į faršą dedam pakepintus svogūnus, prieskonius, geraiišmaišom. Iškočiojam tešlą, su stikline darom skridinukus, dedam įdarą, gražiai suklijuojam, kaip koldūnus, tik apačioje gražiai susukam uodegėles, verdam pasudytam vandeny, apie 10 min. Padažas pagal skonį (man labiausiai patinka su sviestu ir grietine).

Marinuotos šparaginės pupelės

Savaitgalį dariau šparagines:
Marinatui: 2,5 litro vandens, 2stiklinės cukraus, 1,5 valgomojo šaukšto druskos, 0,25 stiklinės aliejaus(jei patinka, galima ir daugiau pilti), 1,5 stiklinės acto 9 %.
Nuplautas pupeles apkarpytais galiukais dėti 2 min. į verdantį vandenį, atvėsinti ir kišti jas į stiklainius.
Stiklainyje turėtų būti įmesta po kelis kvapiuosius ir karčiuosius pipiriukus, lauro lapas ir česnako galvutė.Užpilti verdančiu marinatu, užsukti stiklainius…ir žiemą mėgautis traškiu garnyru
Sėkmės konservuojant!

Sviestiniai šokolado kvadratėliai

Na, ir dar desertas iš delfi.lt... o kaip gi be jo...mmmmm....
http://gyvenimas.delfi.lt/cooking/kulinariniai-opusai-ka-galima-pagaminti-is-4-produktu.d?id=48042279
Sviestiniai šokolado kvadratėliai

225 g kambario temperatūros sviesto arba margarino kepiniams
150 g cukraus
280 g miltų
100 g Toblerone šokolado*
Procesas:
Įjungiam orkaitę – 170 laipsnių.
Sviestą išsukam su cukrum iki purios masės. Šitai per penkias minutes padaroma plaktuvu arba per kur kas ilgesnį ir man dar nežinomą laiką - mediniu šaukštu. Galutinis rezultatas turėtų būti pabalus, vientisa masė.
Susirandam nedidelę (maniškė buvo 20x25 cm dydžio, jūsiškės kvadratūra neturėtų labai skirtis) kepimo formą kiek įmanoma žemesniais kraštais (tuomet bus lengviau paskirstyt šokoladą tolygiai, tačiau jei visos jūsų kepimo formos neatitinka šito apibūdinimo, tai dar nėra priežastis nekepti – užtruksit kokia minute kita ilgiau, bet susitvarkysit). Išklojam ją kepimo popierium.
Į sviesto masę supilam miltus ir trindami tarp pirštų padarom trupinius. Šitai visai nesudėtinga, tereikia sukišus rankas į dubenį įsivaizduoti, jog bandom ką nors pabarstyti. Šitai darom tol, kol nematyti baltų miltų ir nėra pusės kumščio dydžio tešlos gabalų.
Supilam trupinius į kepimo formą ir suspaudžiam. Galima rankomis, galima šaukštu. Mūsų tikslas – tvirtas ir lygus pagrindas, į kurį žvelgiant nepasakytum, jog dar prieš pusantros minutės čia buvo kalnas trupinių. Kepam 30 minučių. Paviršius turėtų vos vos pagelsti. Neišsigąstam, jei minkštas – kietės vėsdamas.
Kol kepinys dar karštas, tiesiai ant jo sulaužom šokoladą, gabalėlius tolygiai po visą plotą išmėtydami. Duodam jam penkias minutes ištirpti – ką tik iš orkaitės ištraukto pagrindo temperatūros tam tikrai per akis. Susirandam buką peilį ir išsilydžiusį šokoladą tolygiai paskirstom ant kepinio. Labai patogu šitai atlikus iškart peiliu šokolade sužymėti kvadratėlius – tokio dydžio, kokiais vėliau pjaustysim. Šokoladas vėsdamas grįš į savo pirminį pavidalą, o mes juk žinom, kad gražiai ką nors išpjauti iš tokio sudėtinga. Iš anksto palikus rėžius išvengsim šokolado lūžinėjimo ir trupėjimo.
Palaukiam, kol atvės, ir dedam į šaldytuvą galutinai sustingt. Išėmus aštriu peiliu padalijam į kvadratėlius, kaičiam arbatą ir niekam nesakom, kad šitam stebuklui gimt reikėjo tiek nedaug.
*šokoladą galima naudot bet kokį mėgstamą, kuris savy sveikų riešutų ar kokio nors skysto įdaro neturi. Tačiau primygtinai siūlau išbandyt su šituo – migdolų nugos ir medaus gabalėliai oho kokius stebuklus padaro. Žinoma, kapotais riešutais/kuo tik įsigeisit galima pabarstyt viršų ir plytą paprasto šokolado išlydžius, tačiau tuomet nebebus galima girtis, kad viskam tereikėjo 4 ingredientų.

Įdarytos bulvės

Dieną leidžiu delfi.lt, tad radau dar vieną receptuką, kurį reiks išbandyti. Įdedu nuorodą, nes tikrai nebandau nusisavinti šių receptelių: http://gyvenimas.delfi.lt/cooking/kulinariniai-opusai-ka-galima-pagaminti-is-4-produktu.d?id=48042279
Įdarytos bulvės

4 valgytojams susirandam:
4 dideles šviežias bulves
400 g kalakutienos ar kitokio neriebaus faršo
100-150 g fermentinio sūrio
1-2 porus
Procesas:
Bulves švariai nuplaunam ir, jeigu jaučiam poreikį ar nesam tikri dėl jų auginimo sąlygų, nuskutam. Pjaunam pusiau ir išskobiam vidų, palikdami vienodo storo sieneles ir dugną. Kokių aštuonių milimetrų. Bulvių „viduriai“ puikiai tiks sriubai, todėl neskubam jų išmest.
Įjungiam orkaitę – 200 laipsnių. Poro (jei nedideli, tai dviejų) baltąją dalį supjaustom pusžiedžiais, sūrį sutarkuojam. Faršą paskaninam druska ir pipirais (nepamirštam, kad sūris nuo žodžio sūru), sudedam ten likusius ingredientus, išmaišom.
Įdarą paskirstom bulvėms. Tikrai tilps, tik nesikuklinam, su dideliu kaupu prikraunam. Kiekvieną bulvės puselę suvyniojam į foliją (blizganti pusė, priminsiu, karštį atmuša, todėl ji turėtų būt viduj). Nei aliejaus, nei vandens, nei dar ko nors ten nepilam, kaip kartais daroma – sultis išskirs mėsa, to pakanka, kad bulvės nedžiūtų. Dėliojam į skardą ir kišam į orkaitę.
Po 45-50 minučių folijos „maišelius“ atidarom ir paliekam dar 15-20 minučių kaitintis, bulvių viršus turėtų lengvai paskrusti. Jei jaučiam poreikį, apibarstom sūriu ir kepam, kol apskrus. Skanaus.

Omletas su pievagrybiais

Receptas iš delfi.lt (Copy-Paste): http://gyvenimas.delfi.lt/cooking/kulinariniai-opusai-ka-galima-pagaminti-is-4-produktu.d?id=48042279, pasirode paprastas ir skanus, niam niam niam....

Omletas su pievagrybiais

Vienam valgytojui reiks:
gabalėlio sviesto
5-6 pievagrybių
2 kiaušinių
šaukšto grietinės
Procesas:
Supjaustom pievagrybius. Taip, kaip tinka ir patinka. Nedidelėj keptuvėj išlydom gabalėlį sviesto (aliejum keisti galima tik labai didelių nepriteklių šaldytuve atveju), sudedam grybus. Karts nuo karto pamaišydami kepam ant vidutinės kaitros 5-7 minutes, kol pievagrybiai pakeičia spalvą ir susmenga.
Kadangi keptuvė neatima viso dėmesio, labai tinkamas metas išplakt kiaušinius su druska, pipirais ir grietine, kuri suteikia omletui purumo ir standumo.
Pilam plakinį į keptuvę, sumažinam kaitrą, uždengiam dangčiu – šitaip nepaleisim karščio ir omletas keps ne tik iš apačios. Po 4-5 minučių apverčiam, leidžiam dar minutėlę kitą po dangčiu ant viryklės pabūt ir pusryčiai paruošti. Skanaus.

Pradžia....

        Ar kada nors galvojai, kas yra skaudžiausia? Pasakyti kažką ir po to gailėtis? Ar nieko nepasakyti ir gailėtis? Spėju, kad svarbiausi dalykai yra tie, kuriuos sunkiausia pasakyti. Nebijok pasakyti kažkam, kad myli juos. Jei tai padarysi, jie gali sudaužyti tavo širdį... jei ne, tu gali sudaužyti jų. Tavo širdis nusprendžia ką ji mėgsta, o ko ne. Savo širdžiai neįsakysi, ką daryti. Ji daro tai pati savaime... kai to mažiausiai lauki arba netgi kai Tu to nenori. Per daug mūsų liekame užsidarę tarp savo sienų, nes bijome rūpintis... dėl baimės, kad kitas žmogus nesirūpina tiek daug, o galbūt net iš viso.  Mes meluojame, kai mes bijome... bijome to, ko nežinome. Bijome, ką pagalvos kiti. Bijome, kas bus sužinota apie mus. Bet kaskart kai mes sumeluojame, mūsų baimė dalykui, dėl kurio nerimaujame tik sustiprėja. Gyvenimas yra viena rizika ir reikalauja pasiryžti šuoliams. Nebūk toks žmogus, kuris visa laiką atsisuka į praeitį ir galvoja, ką būtų padaręs ar ką galėjo padaryti.

        Išaušo vakaras, kai pradėjau rašyti blog'ą, labai senai, gal jau kokie metai ar  net daugiau apie tai galvojau, tiksliau, kai pradėjau lauktis. Na, galvojau turėsiu daug gražaus laiko  išėjus nėštumo atostogų, bet vis rasdavau kuom užsiimti ir be to. O dabar jau mano mergytei metai ir du mėnesiai, laiko kaip visada nėra...

       Tačiau norisi pasidalinti savo mintimis, receptais, nuomone apie perskaitytas knygas ir dar kai ką.... Tikiuosi, kad bus kam nors tai įdomu...