Ar kada nors galvojai, kas yra skaudžiausia? Pasakyti kažką ir po to gailėtis? Ar nieko nepasakyti ir gailėtis? Spėju, kad svarbiausi dalykai yra tie, kuriuos sunkiausia pasakyti. Nebijok pasakyti kažkam, kad myli juos. Jei tai padarysi, jie gali sudaužyti tavo širdį... jei ne, tu gali sudaužyti jų. Tavo širdis nusprendžia ką ji mėgsta, o ko ne. Savo širdžiai neįsakysi, ką daryti. Ji daro tai pati savaime... kai to mažiausiai lauki arba netgi kai Tu to nenori. Per daug mūsų liekame užsidarę tarp savo sienų, nes bijome rūpintis... dėl baimės, kad kitas žmogus nesirūpina tiek daug, o galbūt net iš viso. Mes meluojame, kai mes bijome... bijome to, ko nežinome. Bijome, ką pagalvos kiti. Bijome, kas bus sužinota apie mus. Bet kaskart kai mes sumeluojame, mūsų baimė dalykui, dėl kurio nerimaujame tik sustiprėja. Gyvenimas yra viena rizika ir reikalauja pasiryžti šuoliams. Nebūk toks žmogus, kuris visa laiką atsisuka į praeitį ir galvoja, ką būtų padaręs ar ką galėjo padaryti.
Išaušo vakaras, kai pradėjau rašyti blog'ą, labai senai, gal jau kokie metai ar net daugiau apie tai galvojau, tiksliau, kai pradėjau lauktis. Na, galvojau turėsiu daug gražaus laiko išėjus nėštumo atostogų, bet vis rasdavau kuom užsiimti ir be to. O dabar jau mano mergytei metai ir du mėnesiai, laiko kaip visada nėra...
Tačiau norisi pasidalinti savo mintimis, receptais, nuomone apie perskaitytas knygas ir dar kai ką.... Tikiuosi, kad bus kam nors tai įdomu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą